atlošti — 2 atlõšti, ia, àtlošė 1. tr. atlenkti atgal (liemenį, nugarą, galvą): Atlošęs galvą į kėdės atlošą, netyčiomis pažiūrėjo į skambalėlį, kabojusį kambaryje ir seniai nebevartojamą J.Jabl. Ji atlošia galvą į stambią šaką rš. Atsisėdo, atlošė… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsilošti — 2 išsilõšti, ia, išsìlošė 1. Š krūtinę atstatyti, išsitiesti: Išsilõšusio žmogaus graži eisena J. Sena boba sako: „Jau aš išsìlošiau, kad būtum graži eisena“ J. Prie tėvo buvo, nieko neveikė, vaikščiodavo išsilõšęs Skr. | Tas vyras jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
lošti — 2 lõšti, ia ( ta K), ė ( o K), lošti Als 1. tr. SD165, K lenktis atgal, lenkti atgal (liemenį, nugarą, galvą): ^ Sulauksiu tave aplink mano sąsparas lõšiant (ateisi elgetaudamas) Sch95. | refl. K.: Aš lošiuos, t. y. su pakala atsikalu krasė[je] … Dictionary of the Lithuanian Language
palošti — 2 palõšti, ia, pàlošė tr. 1. M palenkti: Brandi obelis: obuoliai šakas net prieg žemei palošę Rod. | refl.: Tiesion (dešinėn) paslošęs iš sunkybos Rod. 2. kiek atlenkti: Zovieskai pakėlė aukštyn, jeigu nepàlošė [durelių] Slm. lošti; atlošti; … Dictionary of the Lithuanian Language
prasilošti — 2 prasilõšti, ia, prasìlošia BŽ444 prasikišti. lošti; atlošti; išsilošti; palošti; persilošti; prasilošti; užlošti … Dictionary of the Lithuanian Language
užlošti — 2 užlõšti, ia, ùžlošė 1. tr. atlenkti atgal, užversti: Nežiūrėk in lubas užlõšęs galvą, dar akis užsikrėsi! Alv. Petriukas guli sau aukštielninkas po didžiausia pušele, rankas užlošęs už galvos V.Krėv. Moteriškė, mėšlungiškai užlošusi rankas,… … Dictionary of the Lithuanian Language